smakinis

×smakìnis, -ė smob., adj. (2) Krtn, smakinỹs, -ė̃ (3^b) 1. bjaurybė, nenaudėlis; plg. 1 smakas 2: Ta smakìnė Nastė liežuvius sumaišė Kal. Nelįsk, smakìni vienas tu! Kal. I langus išėmėm, rasi iššalsit – i smakìniai (svirpliai) neiššalo Gršl. 2. plg. 1 smakas 4: Smakìnė suvalgė visą meisą, nė mun nepaliko Dr. Veizėk, beėdą smakiniaĩ! KlvrŽ. 3. labai smarkus, greitas (arklys): Smakìnis arklys Šts. Šešiais tokiais smakìniais liuob kunigaikštis važinės Šts.